Esu didi senų knygų gerbėja – neretai nusiviliu nudailintu naujų knygų viršeliu ir skurdoku turiniu, tačiau esu ištikima XX amžiaus aukso fondo mylėtoja. Šioje kategorijoje atrinktos knygos yra tikrų tikriausi tų šalių literatūriniai perlai – klasikų klasika, kurią bus oi kaip nelengva skaityti, ne kartą norėsis padėti tą knygą ir jos niekad nebepaimti į rankas (tai yra visiškai normalu! Jokia knyga nėra verta jūsų kančių), tačiau dažniausiai jas pabaigus apima kažin koks neišpasakytas malonumas, nelyg kažką vertingo gyvenime nuveikus, įsisavinus.
Todėl ir ieškodama skandinavų rašytojų, kuriuos galėčiau jums pristatyti, nėjau Jo Nesbo ar Lars Kepler keliu – šie rašytojai ir taip jau užkariavo detektyvų gerbėjų širdis, yra itin perkami ir nuolat karaliauja bestselerių viršūnėse. Norėjau jums pristatyti nišinį, kitokį rašytoją ir puikų puikiausią jo kūrinį. Šioje Mikael Niemi knygoje vienas pagrindinių jos veikėjų valgys snarglius, todėl ji tikrai ne kiekvienam, tačiau tiems, kurie išdrįs, garantuoju didžiulį malonumą.
„Populiari muzika iš Vitulos“ mus nukels į Pajalą, žmonių sutrumpinai vadinamą Vitula (išvertus tai reiškia „Putės pelkę“, bet knyga ne apie tai) – miestą kažin kur Švedijos šiaurėje, kur susitiks du nepaprastai skirtingi draugai – vienas jų, Matis, pakankamai liberalių tėvų (kiek tai įmanoma besivystančioje septintojo–aštuntojo dešimtmečio Švedijoje) auginamas vaikas, plačios giminės atšaka, (tikėtina) perspektyvus miškininkas kaip jo tėvas. Bei Nyla – lestadijonų sektos narių vaikas, vienas iš daugelio Dievo siųstų šiai nelaimingai šeimai, kurioje tėvas jau seniai jaučiasi Dievo pamirštas, o šeimoje tvyro nepaprasta tyla – vaikai už savo išlikimą kovoja smūgiais, bet ne barniais.
Šių dviejų vaikų virsmas paaugliais, susidūrimai su mistiniais sapnais, bei visiškai protu nepaaiškinamais reiškiniais, vykstančiais čia pat, kaimynystėje – „Palauk, kol sušalsiu, tai ilgai netruks, palauk, kol sustingsiu ir sukietėsiu. Tada nulaužk mano kairės rankos mažylį. Jame aš sukaupiau jėgą. Nulaužk mažylį ir praryk, kol tavęs nepamatė sargybiniai“. Bet, nepaisant visko, jie grojo. Tais laikais, mažame miestelyje, keisto misticizmo ir prietarų, mušamų moterų ir apleistų vaikų fone, jie grojo roką, kuris neduokdie, bus laikytinas knapsu – kažkuo bobišku, kas tikriems vyrams nepridera.
Jų gyvenimas – tai du berniukėliai su namų darbo gitara, visiškai ne švediška Rock'n'roll muzika ir berniukiško bučinio skonis.
Mikael Niemi „Populiari muzika iš Vitulos“. Vilnius: Alma littera, 2004, vert. Giedrė Žirgulytė.
Apžvalgą parengė vyresn. bibliotekininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.
