1926 m. birželio 12 d. savo transliacijas pradėjo pirmoji Lietuvos radijo stotis – „Kauno radiofonas“. Radijo eteryje skambėjo ne tik svarbiausios naujienos, muzika, bet ir švietėjiškos įvairiausiomis temomis skaitytos paskaitos. Pranešimus skaitė žymūs visuomenės veikėjai, Lietuvos universiteto dėstytojai: Kazys Pakštas, Juozas Eretas, Martynas Yčas, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Vincas Ruzgas ir kiti.
Paprašytas pedagogų, aktyviai į šį darbą įsitraukė ir mokytojas, žurnalistas Zigmas Kuzmickis. 1928 m. vasarį klausytojai išgirdo vieną pirmųjų jo paskaitų: „Kaip reikia žiūrėti į kalbą“. Z. Kuzmickio pranešimuose aptartos problemos ir klausimai atliepė plačios auditorijos poreikius – tiko ir suaugusiam klausytojui, ir gimnazistui, nes tematika buvo labai įvairi: literatūra, kalba, etika, psichologija, pedagogika, kultūros istorija, jis skaitė apie Vincą Kudirką, Šatrijos Raganą, Žemaitę, Lazdynų Pelėdą, Vincą Krėvę, Adomą Mickevičių. Spaudoje skelbtų paskaitų pavadinimai ir dabar skamba įtraukiančiai: „Nepriklausomybės prasmė tautai“, „Kas daryti, kad mokėtum kalbos“, „Gyvenimo nuobodulys ir kova su juo“, „Tauta ir dailė“, „Kalbos muzika“ ir t. t. Dirbdamas mokytoju, vėliau aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų inspektoriumi Zigmas Kuzmickis Kauno radiofonui pranešimus ruošė apie dešimtmetį, o per mėnesį kai kada paruošdavo net keturias paskaitas.
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Zigmo Kuzmickio (1898–1976) dokumentų archyve saugomi jam siųsti Radiofono pranešimai. Juose nurodyti į radijo programą įtrauktų paskaitų pavadinimai, tiksli data ir paskaitos skaitymo laikas.
Parengė vyresn. bibliotekininkė Vilma Mačiulaitytė
