Kviečiame į Aliodijos Ruzgaitės knygos „Baleto solistas ir choreografas Bronius Kelbauskas“ pristatymą, kuris vyks kovo 26 d. 18 val. Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, Laisvės al. 57.
Renginyje dalyvaus menotyrininkas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkas Helmutas Šabasevičius, baleto istorikas ir kritikas Žilvinas Dautartas, Aliodijos Ruzgaitės mokinės, Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos Šokio skyriaus pedagogės Albina Lenortavičienė ir Laimutė Žiupkienė.
Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir scenovaizdžių eskizais iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus bei Lietuvos literatūros ir meno archyvo.
Rankraštį spaudai parengė, priedus surinko ir komentarus parašė Helmutas Šabasevičius, redaktorė – Ilona Čiužauskaitė, dailininkas – Leonardas Mekionis, Aliodijos Ruzgaitės bibliografiją parengė Rasa Sidaraitė.
Knygą išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas, partneris – Lietuvos šokio informacijos centras.
Baleto solistė, pedagogė, istorikė ir kritikė Aliodija Ruzgaitė (1923–2017) – garsaus pedagogo, muziejininko, bibliotekininko Vinco Ruzgo (1890–1972) dukra. Vincas Ruzgas 1925 metais įsteigė Kauno Vinco Kudirkos biblioteką‑skaityklą, iki 1941 metų buvo jos direktorius.
Aliodijos Ruzgaitės parengta studija apie pirmąjį Lietuvos choreografą Bronių Kelbauską (1904–1975) – tai pagarbos ženklas pačiai autorei, kuri 100 metų jubiliejų būtų šventusi 2023 m., taip pat ir choreografui: 2024-aisiais gruodžio 25 d. paminėta jo gimimo 120 metų sukaktis.
Studijoje pateikiama daug detalių apie Broniaus Kelbausko vaikystę, mokslą privačiose baleto studijose, atėjimą į Valstybės teatrą, darbą su to meto baleto trupės vadovais ir solistais, jo kaip artisto kūrybą, pastatytus spektaklius, kurie formavo Lietuvos baleto istoriją: Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Šecherezadą“ (1937), Boriso Asafjevo „Bachčisarajaus fontaną“ (1938), Reinholdo Gliero „Raudonąją aguoną“ (1940), Juozo Pakalnio „Sužadėtinę“ (1943), Juozo Gruodžio „Jūratę ir Kastytį“ (1965) ir kt.
Aliodijos Ruzgaitės studiją apie Bronių Kelbauską papildo jo sukurtų vaidmenų ir spektaklių sąrašas, daugumos jų recenzijos, suteikiančios progą įvertinti to laikotarpio baleto ir teatro kritikų požiūrį į baleto meną ir to požiūrio kaitą, atskleidžiančią baleto ir jo vietos kultūriniame diskurse raidą. Pridedama ir Aliodijos Ruzgaitės kaip Lietuvos baleto istorijos kūrėjos ir kritikės veiklą atspindinti bibliografija, aprėpianti XX a. šeštojo–XXI a. pirmojo dešimtmečio svarbiausius Lietuvos baleto įvykius, choreografų ir baleto solistų kūrybos refleksijas.
