Įstaigos vienijasi prieš smurtą: pagalbą nuo šiol rasite ir bibliotekose

Kai kuriose Lietuvos bibliotekose bei knygynuose moterims jau dalijami knygų skirtukai, ant kurių trumpai ir aiškiai parašyta, kaip atpažinti smurtą artimuose santykiuose ir kur galima kreiptis pagalbos. Dar daugiau jų po šias įstaigas bus išvežiota artimiausiu metu – iš viso šalyje tokių skirtukų bus išplatinta apie septyniasdešimt tūkstančių.

Informuoti kuo daugiau moterų

Smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai yra paslėpta problema, tad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su partneriais ieško įvairiausių būdų, kaip pasiekti su juo susiduriančias moteris. „Jei moteris patiria savo vyro ar partnerio smurtą, tikėtina, kad kiekvienas jos žingsnis yra kontroliuojamas. Todėl svarbu informaciją apie pagalbą pateikti diskretiškai. Skirtukai, kurie bus įdėti į labiausiai moterų skaitomas knygas, jas pasieks slapta. Skaitytojos, kurioms ši priemonė nėra aktuali, juos galės tiesiog palikti bibliotekų leidiniuose – galbūt vėliau skirtuką ras kita moteris, pasinaudosianti siūloma pagalba“, – sako projekto „Stop smurtui prieš moteris“ vadovė Mintautė Jurkutė.

Organizuojant skirtukų sklaidą, ypač daug dėmesio skirta Lietuvos regionams. „Didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje, įpratome matyti daug įdomių socialinių kampanijų, ne visos jos mus įtikina, esame priekabūs, įtarūs ir panašiai. O regionuose gyventojai retai ką nors mato. Knygos yra populiari laisvalaikio leidimo forma, tad viliamės pasiekti tas moteris, kurių nepavyksta pasiekti socialiniais tinklais, televizijos vaizdo klipais, lauko reklama“, – komentuoja M. Jurkutė.

Pasak jos, partneriai, ypač bibliotekos, į procesą įsitraukė labai noriai: regionų centrų įstaigos pažadėjo knygų skirtukus išsiuntinėti po mažesnius filialus, netgi esančius kaimuose.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, prisijungusios prie skirtukų platinimo akcijos, informacijos specialistas Tomas Pauliuščenka pabrėžia, kad smurtas prieš moteris yra pasaulinė problema, ir Šiauliai – ne išimtis. Miesto gyventojos, anot jo, galbūt bijo pasipasakoti, nedrįsta arba nežino, kaip ieškoti pagalbos. „Labai svarbu jausti visuomenės palaikymą, nes kalbėti apie šią problemą moterims dažnai atrodo tiesiog gėdinga“, – pastebi informacijos specialistas.

M. Jurkutės teigimu, bibliotekų indėlis padės praplėsti saugių erdvių, įgalinančių moteris, sąrašą. „Kuo daugiau įstaigų skleis žinią, kad smurtas yra visuomenės blogis ir nusikaltimas, apie kurį reikia kalbėti, tuo bus geriau. Kol tokių erdvių nėra daug, moterys ir toliau jaučiasi kaltos, net ir nekaltinamos, dėl to, jog „nesusitvarko“, – ragindama bibliotekas ir knygynus prisidėti prie akcijos pabrėžia ji.

Bibliotekos ieško naujų formų

Knygų skirtukai, pristatantys smurto formas ir nurodantys, kur galima rasti naudingos informacijos, jau pasiekė „Pegaso“, „Vagos“ bei „Knygos.lt“ knygynus įvairiuose Lietuvos miestuose, Vilniaus, Kauno, Rokiškio, Kretingos, Ukmergės, Raseinių, Panevėžio miestų,  Anykščių, Zarasų, Biržų, Jonavos, Panevėžio rajonų bibliotekas, jie netrukus iškeliaus į Klaipėdos, Telšių, Šiaulių bibliotekas. 

Bibliotekos ir knygynai pasirinkti dėl to, kad didžiąją dalį jų lankytojų sudaro moterys. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka per mėnesį moterims, kurių įstaigoje užsiregistravę dvigubai daugiau nei vyrų, išduoda apie 36 tūkst. knygų. Pasak kultūrinės veiklos vadybininkės Monikos Straupytės, ši biblioteka turi didelį padalinių tinklą, tad pasiekia ir atokiausių mikrorajonų gyventojus.

M. Straupytė mano, kad šiuolaikinė biblioteka yra daugiafunkcė erdvė, kurioje dera tiek tradicinės, tiek inovatyvios paslaugos. „Spręsti socialines visuomenės problemas imamės ir patys, pavyzdžiui, praėjusiais metais vykdėme Lietuvos kultūros tarybos finansuotą krizes patiriančioms moterims skirtą projektą „Menas pokyčiams“, integravusį meno terapijos ir biblioterapijos veiklas“, – pasakoja ji. Viename iš padalinių taip pat įkurta savitarpio pagalbos grupė mažus vaikus auginančioms mamoms, susiduriančioms su sunkumais. Kol jos atsipalaiduoja ir pasidalija savo rūpesčiais, mažieji žaidžia prižiūrimi bibliotekos darbuotojo.

Jai pritaria ir T. Pauliuščenka, pripažįstantis, kad bibliotekos jau senokai stengiasi išeiti iš tradicinių erdvių ir imtis mažiau tradicinių veiklų, tokių kaip socialinės akcijos, edukacinės iniciatyvos ir panašūs projektai.

„Juk nuolat keičiasi mūsų vartotojai, jų poreikiai ir interesai, todėl kiekviena biblioteka turėtų atsigręžti ne tik į lankytojo informacijos poreikio tenkinimą, bet ir užmegzti daug artimesnį ryšį, geriau jį pažinti, sužinoti, kas aktualu, ir padėti spręsti kylančias problemas, šviesti tokiomis temomis, kurios yra aktualios šiandienos žmonėms“, – apibendrina Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos informacijos specialistas.

Susidūrusios su smurtu emocinę paramą galite rasti moterų savitarpio pagalbos forume „Moterysmoterims.lt“. Taip pat:

Specializuotų pagalbos centrų (SPC) sąrašą rasite ČIA.

 Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir   pilietiškumo programos lėšomis.