Autorius: Kamilė
Veikėjai:
MILDA
JONAS
Graži pavasario diena. Parke ant suoliuko sėdi Jonas ir Milda. Jie dažnai būna kartu, nes yra patys geriausi draugai. Abu šnekučiuojasi apie mokyklą.
MILDA. Mano kontrolinį darbą matematikos mokytoja įvertino aštuoniais.
JONAS. O man parašė penkis.
Netrukus abu pamato netoliese stovinčius draugus.
MILDA. Žiūrėk, stovi Kajus, Inga ir Aurelija.
JONAS. Matau, einam pas juos.
MILDA. Nemanau, kad tai gera mintis.
JONAS. Nemanai?! Kodėl?
MILDA. Man nepatinka, kaip pastaruoju metu jie elgiasi.
JONAS. Milda, nebūk perekšlė. Aš einu, o tu kaip nori.
MILDA (kalba sau). Nesuprantu, kodėl Jonas taip pasikeitė. Buvom geriausi draugai. Dabar jis vis stengiasi pritapti prie Kajaus , Ingos ir Auros. Negi jis nepastebi, kad Aurelija ir Inga kartais mėgsta mane pašiepti. Kajus elgiasi su manim tolerantiškai, bet dažnai įsivelia į peštynes. Be to, visi rūkyti pradėjo. Manau, aš prarandu Joną. O gal jau praradau...
Praeina kelios dienos. Tas pats parkas. Ant suoliuko sėdi Milda, skaito knygą. Prieina Jonas ir atsisėda prie jos.
JONAS. Labas, Milda.
MILDA. Labas (atsistoja ir pasisuka eiti).
JONAS (sulaiko ją už rankos). Milda, neišeik.
MILDA (sustoja, rankos virpa). Kodėl turėčiau neišeiti?
JONAS. Milda, aš atsiprašau. Nenorėjau tavęs skaudinti.
MILDA. Bet įskaudinai. Kur dabar tie tavo draugai?
JONAS. Jie man jau nedraugai. O gal niekada ir nebuvo. Su draugais taip nesielgiama, kaip jie pasielgė su manimi. Na, dabar jau nesvarbu, Milda. Aš supratau, kad stipriai klydau.
MILDA. Smagu, kad supratai, jog jie ne tavo draugai. Tikiuosi, kad taip pat supratai, kaip reikia elgtis su savo draugais. Draugai neįžeidžia ir neišduoda. Jie nepalieka savo tikrų draugų dėl naujų pažįstamų.
JONAS. Ypač taip nederamai nesielgia su tais draugais, kurie yra daugiau nei draugai.
Jonas pasisuka ir pabučiuoja Mildai į skruostą.
