Kviečiame į rašytojo, diplomato Karolio Račkausko-Vairo (1882–1970) knygos „Iš atsiminimų, dienoraščių ir užrašų“ pristatymą, kuris vyks lapkričio 24 d. 18 val. Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, Laisvės al. 57. Knygą išleido Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Leidinio sudarytoja, redaktorė ir komentarų autorė dr. Dalia Cidzikaitė.
Rašytojas, vertėjas, spaudos darbuotojas, visuomenininkas, diplomatas Karolis Račkauskas-Vairas paliko gana išsamius atsiminimus apie dramatišką Lietuvai 1939–1944 metų laikotarpį. Atsiminimų autorius atskleidžia daug detalių apie to laiko Lietuvos, ypač Kauno, kultūrinę, visuomeninę padėtį, savo, kaip to laikotarpio liudininko, išgyvenimus.
Račkausko-Vairo egodokumentas yra ir dalis Lietuvos nacionalinės bibliotekos istorijos. Autorius, nuo 1940 m. Valstybinėje Centrinėje Bibliotekoje ėjęs atsakingojo sekretoriaus pareigas, 1944 m. rudenį paskirtas direktoriaus pavaduotoju, pasakoja ne tik apie dviejų okupacinių režimų kontroliuojamą Kauną, bet ir Lietuvos nacionalinę biblioteką, joje dirbusius žmones, skurdoką pirmųjų dešimtmečių bibliotekos istoriją papildydamas nauja informacija.
Komentarų ir įvadinių tekstų autoriai prof. dr. Juozas Skirius ir dr. D. Cidzikaitė pristato mažiau žinomus faktus ir platesnį autoriaus aprašomą visuomeninį, kultūrinį ir istorinį kontekstą. Į knygą taip pat pateko JAV lietuvių laikraštyje „Laisvė“ 1946 m. rugpjūtį paskelbtos ištraukos „Užrašai iš karo meto Lietuvoje“ iš Račkausko-Vairo 1941–1944 m. rašyto dienoraščio, kurios užpildo pagrindiniame egodokumente atsiradusią chronologinę skylę, taip pat K. Račkausko-Vairo ir jo artimos aplinkos nuotraukos, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.
Knygos redaktorė Teresė Paulauskytė, dailininkas Saulius Bajorinas. Knygą recenzavo prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas) ir dr. Mindaugas Nefas (VDU Švietimo akademija).
Šis leidinys – serijos „Iš Nacionalinės bibliotekos archyvų“, skirtos dokumentinio paveldo tyrimams, dalis. Serijoje taip pat galima susipažinti su Władysławo Wielhorskio „Dienoraščiu“ (2019), Zigmo Toliušio atsiminimų pirmąja dalimi „Atsiminimai ir apybraižos. Gyvenimo kelio pradžia (1889–1921)“ (2023), Gabrieliaus Žemkalnio „Lietuviai gestapo kalėjimuose“ (2024), „Ignoto Grubinsko dienoraščiu“ (2025).
