Vainšteinų namai
Tai – vienas seniausių Laisvės alėjos namų, atpažįstamas iš tiesių sandrikų juostelių virš pusapskričių arkų langų. Namas, pastatytas 1850 metais pagal gubernijos architekto Teodoro Helmholco projektą, priklausė rusų valdininkui Aleksėjui Dubenkinui. Nuo 1854 metų namą valdžiusi pirklio Šavelio Vainšteino šeima jį padidino, pristatydama šoninius korpusus. XX amžiaus pirmojoje pusėje savininkais tapo Jankelis Žižmorskis ir Rasia-Dveira Oržechovska.
Šiame name vokietis kepėjas Richardas Konradas 1909 metais įkūrė cukrainę, vėliau tapusią tarpukariu populiariausia Konrado kavine, o sovietų laikais – „Tulpės“ kavine. Kadaise Konrado kavinėje grojo džiazo pradininko Lietuvoje, smuikininko Danieliaus Pomeranco (1904–1981) vadovautas orkestras.
Danielius Pomerancas gimė Šiauliuose. Po Pirmojo pasaulinio karo atvyko į Kauną, mokėsi Kauno muzikos mokykloje (smuikininko Izaoko Vildmano-Zaidmano klasėje), o tęsti studijų išvažiavo į Berlyną, ten baigė Berlyno konservatoriją ir pragyveno 10 metų. Vokietijos sostinėje jis susidomėjo džiazu ir šį muzikos stilių atvežė į Kauną 1933 metais. Kauno gete kartu su dirigentu Micheliu Hofmekleriu Pomerancas rengdavo geto orkestro koncertus. Gete gimė Danieliaus ir Rivos Pomerancų dukra Danutė (Siuzi) Pomerancaitė. Pusantrų metukų ji buvo išnešta iš geto ir augo Kipro Petrausko ir Elenos Žalinkevičaitės-Petrauskienės šeimoje. Išvaduotas iš Dachau koncentracijos stovyklos, Pomerancas pėsčiomis grižo į Kauną, surado gyvą likusią žmoną, o 1948 metais Žalinkevičaitė-Petrauskienė grįžo iš Vokietijos su mažąja Danute. Po karo Pomerancas grojo Kauno operetės teatro orkestre ir buvusioje Konrado, tapusioje „Tulpės“ kavine; paskui persikėlė į Vilnių, grojo simfoniniame orkestre. 1974 metais šeima emigravo į Kanadą. Danutė Pomerancaitė-Mazurkevič baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą ir Maskvos konservatoriją, Davido Oistracho klasę. Ji tapo žymia smuikininke, Bostono konservatorijos profesore.
Šis ilgą ir turtingą istoriją turintis pastatas yra susijęs su vieno didžiausių XX amžiaus filosofų kauniečio Emanuelio Levino (Emmanuel Levinas) gyvenimu. Čia nuo 1898 metų veikė jo tėvo Jechielio Levino popieriaus, rašomosios ir braižybos medžiagų krautuvė, knygynas, laikraščių ir žurnalų prenumeratos agentūra. Šį Laisvės alėjos adresą kaip savo gyvenamąją vietą Levinas nurodė pildydamas dokumentus Prancūzijos pilietybei gauti.