Liudviko Zamenhofo uošvių namas
Netoli Neviažskio sinagogos stovi namas, kuriame gyveno Senderio ir Godės Zilbernikų šeima. Čia esperanto kūrėjas Liudvikas (Lazaris) Zamenhofas (kurio vardu 1923 metais buvo pavadinta ši gatvė) pasipiršo savo būsimajai žmonai Klarai Zilbernik. Kalbama, kad Neviažskio sinagogoje 1887 metais jiedu ir susituokė. Uošvis turėjo muilo fabrikėlį. Zamenhofas ne kartą viešėjo pas uošvius ir net gavo iš jų pinigų pirmajam esperanto kalbos vadovėliui išleisti 1887 metais. Visa šeima tapo esperantininkais. Šiame name gimė Zamenhofo duktė Sofija, Kaune kurį laiką mokėsi ir šiame name gyveno sūnus Adomas.
Visi trys Zamenhofo vaikai – Adomas, Zofija ir Lidija – žuvo per Holokaustą. Zamenhofo anūkui, jo sūnaus Adomo sūnui, gimusiam 1925 metais, pavyko pabėgti iš Varšuvos geto, o jį priglaudę žmonės davė jam lenkišką vardą – Krištofas Zaleskis. Šį vardą jis vėliau pasiliko ir sujungė su savuoju. Žymus inžinierius Luisas Kristofas Zaleskis-Zamenhofas (Luis Christophe Zaleski-Zamenhof) gyveno Prancūzijoje, mirė 2019 metais. Į Kauną jis buvo atvykęs 1993 metais, kai suremontuotame jo prosenelių name buvo atidaryta Lietuvos esperantininkų sąjungos būstinė. Dabar namas apleistas, griūva.
Tarpukariu šis namas priklausė Giršui Šteinui. Jo dukters Rajos vyras Maksas taip pat buvo esperantininkas. Šteinas žuvo IX forte, Maksas – Dachau. Raja su dukra Izana išgyveno Štuthofą ir grįžo į Kauną, o jauniausiąją dukrą Miną, išneštą iš geto, išgelbėjo Janulevičių šeima. Po karo joms pavyko per Lenkiją pabėgti į Izraelį.