„Vieną vakarą tėvas manęs paklausė, ar nenorėčiau tapti dvasių nuotaka. „Paklausė“ turbūt netikslus žodis.“
Taip prasideda itin magiška kelionė po 1893-ųjų Malają, kur Li Lan, garbingos, tačiau labai neturtingos šeimos dukra, sulaukia netikėto Limų šeimos pasiūlymo tapti nuotaka. Tiksliau dvasių nuotaka, nes netikėtai mirus Limų sūnui ir paveldėtojui, nenumalšinamo liūdesio apimta jo motina, nusprendžia po mirties išpildyti sūnaus valią ir priimti Li Lan į savo šeimą. Nuotakos tėvas negali per daug priešintis, nes tik jo netinkamų sprendimų „dėka“ šeimą slegia didžiulės skolos ir kito šanso ištekėti dukra greičiausiai neturės. Tačiau Li Lan, nors ir anksti netekusi motinos, bet užaugo maištinga ir kliaujasi senosios auklės išmintimi bei sutinka kreiptis į mediumę, kad šioji padėtų iš sapnų „išprašyti“ įkyrų jaunikį, vis pasirodantį ir primygtinai reikalaujantį už jo tekėti – Lim Tian Čingas net miręs demonstruoja savo valdžią ir būsimąją nuotaką bando įbauginti grasinimais, jog šiai nepaklusus, jos namus apsėsiąs demonas, o tuomet jau jos išdidumas būsiąs bevertis.
Deja, Li Lan suserga ir būdama pusiau gyva, pusiau mirusi, patenka į kinų pomirtinį pasaulį. Čia ji, ieškodama būdų sugrįžti, sužinos galybę savo šeimos paslapčių, išsiaiškins Limų šeimos sūnaus mirties aplinkybes bei sutiks paslaptingąjį Er Langą, kuris sujauks visus abiejų šeimų planus.
Itin mistinė knyga, kažkuo primenanti Haruki Murakami bei Gabrielio Garcios Marquezo kūrybą – gausybė folkloro elementų, itin išraiškingas mirusiųjų pasaulio vaizdas, padėsiantys įsijausti į tų laikų aplinką, suprasti kultūros skirtumus bei ypatumus, nes priešingu atveju, knygą skaitysite kaip fantastikos kūrinį, o „Dvasių nuotaka“ tikrai ne apie tai.
Yangsze Choo „Dvasių nuotaka“. Vilnius: Alma littera, 2020, vert. Irena Kupčinskienė.
Apžvalgą parengė vyresn. bibliotekininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.
