Margaret Atwood – antra labiausiai skaitoma autorė Anglijos universitetuose, o Londono kritikai „Greis“ (originale Alias Grace) gretina su Jane Austen bei Charles Dickens didžiaisiais romanais. 2017-aisiais pasirodęs „Netflix“ mini serialas tokiu pačiu pavadinimu tapo tikra sensacija – visi sulaikę kvapą laukė atomazgos, kai pagaliau paaiškės teisybė, bet apie viską iš pradžių.
„Greis“, be abejo, yra grožinės literatūros kūrinys, tačiau pagrįstas tikrais faktais. Apie gražuolę Greis Marks, apkaltintą dviguba žmogžudyste nuo 1843 metų liepos 23 dienos sužinojo visi, kurie skaitė spaudą Kanadoje, Jungtinėse Valstijose bei Didžiojoje Britanijoje. Ši paslaptimis apipinta istorija pirmą kartą knygos formatu buvo pristatyta 1853-iaisiais Susanos Mūdi knygoje „Gyvenimas Degimuose“. Kiek paviršutiniškai papasakota istorija pasmerkė Greis, ji buvo vadinama nusikaltimo iniciatore bei didžia provokatore. Pati autorė lankė Greis kalėjime bei pamišėlių namuose, tačiau viską matė per savo asmeninę bei laikmečio prizmes. Tuo tarpu Margaret Atwood į knygos heroję pažvelgia visiškai kitokiu žvilgsniu – itin daug dėmesio skiriama Greis vaikystei ir jos santykiui su žmonėmis nuo mažų dienų. Niekad šviesios dienos nemačiusi, nuolat būrio mažesnių brolių bei seserų apsupta mergaitė anksti pradėjo dirbti, kad galėtų padėti išlaikyti šeimą.
Kertine figūra Greis gyvenime tampa Meri Vitni (jos vardu Greis vadinsis slėpdamasi po nusikaltimo) – geriausia ir vienintelė draugė, guodėja, ramstis ir visas pasaulis. Draugės priesako nesusidėti su vyru, kol šis neužmauna žiedo ant piršto ji niekad nepamirš. Deja, Meri, įsimylėjusios šeimininkės sūnų, laukia neplanuotas nėštumas ir staigi mirtis – Greis vėl viena, ieškanti naujos vietos tarnauti ir vis labiau suvokianti pasaulio neteisybę.
Atsitiktinumas ar ne, tačiau ji patenka į pono Kinero namus, kuriuose ūkvedė neoficialiai užima šeimininkės vietą – pavydi ir niekad nepripažinta Nensi Montgomeri privers Greis jaustis ir drauge, ir paprasta samdine vienu metu – juodvi nepasidalins šeimininko dėmesio bei vietos namuose, kuriuose laimės neras nei vienas būsimas jų šeimininkas.
Kodėl įvyko ši dviguba žmogžudystė ir ar tikrai Greis įkalinta pelnytai? Ką išsiaiškins aibė ją tiriančių, konsultuojančių bei palaikančių gydytojų, kunigų, aukštuomenės atstovų? Ar paslaptingo gydytojo taikoma hipnozė padės išsiaiškinti paslaptį, kuri neramina ir pačią Greis, neatsimenančią įvykusio nusikaltimo detalių?
Klasikinis detektyvas, apipintas paslaptimis bei intriga, kankinančia iki paskutinio puslapio. Jei jūs (kaip ir aš) esate Agatos Christie bei Arthuro Conan Doyle'io gerbėjai, garantuoju didžiulį skaitymo malonumą.
Margaret Atwood „Greis“. Vilnius: Tyto alba, 1999, vert. Valdas V. Petrauskas.
Apžvalgą parengė vyresn. bibliotekininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.
