Tokia sodri ir skaidri knyga, o širdį netikėtai ėmė ir apraizgė rūku. Neišsipildžiusių svajonių, klaidingų pasirinkimų, negrįžtamai nuskriejusių vilčių ir ilgesingo susitaikymo rūku. Tai liūdna, bet šviesi knyga, graži ir atšiauri - tikras žiemos bučinys. Trumpas, geliantis, bet svajingas ir nepamirštamas.
REKOMENDUOJU mėgstantiems klasikinius kūrinius, nukeliančius į tokią praeitį, kokia ji buvo ne šiandieninio žmogaus, bet amžininko akimis. Mėgstantiems trumpas, bet paveikias istorijas, kurioms atvėrus duris įsileidžiame ne tik romantišką emociją, bet ir šaltuką.
NEREKOMENDUOJU, jei jau vien išgirdus metus „tūkstantis devyni šimtai...“ jus nupurtė šaltis. Neimkit, nes užvertę sustirsit į ragą. Čia lėto tempo, keletos mažakalbių žmonių likimų žybtelėjimas gūdžiais tūkstantis devyni šimtai...
Jei anksčiau maniau, kad knygų neskaitysiu ar neplanuoju skaityti antrąkart, tai ši istorija - švyst - ir nubloškė nusistatymus. Vos įpusėjusi jau žinojau, kad prie šios knygos dar sugrįšiu. Taip, man tai buvo geriausia Edith Wharton skaityta knyga. Nors parašyta 1911 m., bet jaučiau, kad turi, ką papasakoti ir šiandieniniam žmogui. O ir apimtis draugiškai kukli, kad tikrai neprailgsta ir ta, jau ne visada suvokiama, buitis.
Įnėriau į atmosferą, man rūpėjo, kas čia įvyko bei kas čia bus. Pamilau mažakalbius, užsisklendusius veikėjus, smalsumas gynė prisiglausti ir pažiūrėti, kaip jie mato save supantį pasaulį bei kokį rytojų žada tokia pasaulėžiūra. Ir, žinoma, dar kartą stebėjausi, kaip stipriai mes pasikeitėme vos per 100 metų.
Taip, man patiko ir kiti autorės kūriniai, bet ten kartkartėmis ir pažiovaudavau, ir užmesdavau skaitymą (kad ir kaip mėgstu ramybę, greitas gyvenimo tempas pulsuoja venomis), o čia žodžių buvo tik tiek, kiek reikia. Nei per daug, nei per mažai. Žavėjausi taikliai pasirinkta riba, nors nė nežinau, ar tai galima pavadinti romanu. Greičiau, neištartų žodžių smūgis į širdį.
Tai, kaip supratot, nuo manęs visos žvaigždės knygai, kad bent kiek jos veikėjams puslapiuose gyventi būtų šviesiau. Beje, žmonės kalba, kad tai truputį autobiografinis romanas, o pletkai, nori nenori, palieka savo efektą. Mano širdžiai penki iš penkių ir taškas.
Edith Wharton „Itanas Fromas“. Vilnius: Svajonių knygos, 2023, vert. Jūratė Žeimantienė.
Apžvalgą parengė vyresnioji bibliotekininkė, tinklaraščio „Pelėdos skaitiniai“ autorė Viktorija Lukoševičienė.
