„Veronika! Dieve mano, aš jį radau! Radau tą vaiką! – pirmieji žodžiai buvo džiugūs, bet pabaigoje balsas užlūžo tarsi persmelktas slopinamo skausmo.“
Veronikos vyras Džonis visad buvo kompanijos siela – tikra jos tėčio kopija! Nuo pat jų draugystės pradžios buvo aišku, kad ji gavo vyrą ne savo nosiai, tačiau nėštumas, skubiai suorganizuota santuoka ir monotonija juodu įsuko į bendro, nors ir nesėkmingo gyvenimo verpetą. Veronikos tėvams išsiskyrus, tiek ji, tiek jos dukra be galo išgyveno, todėl pažadas pačiai nesiskirti ir neatimti iš dukros tėvo, nelyg koks sniego kamuolys, užvers Veronikos šeimą aibe nelaimių.
Netikėtai dingsta vienos turtingiausių Denverio šeimų Holkombų berniukas – trimetis pasiklydo kalnuotoje vietovėje ir gelbėtojai po truputį praranda viltį rasti vaiką gyvą, bet štai vietinis sporto treneris pasirodo su išsigandusiu ir dehidratavusiu berniuku ant rankų. Bevaikščiodamas pamėgtomis vietomis, jis netikėtai aptiko Tanerį ir grąžinęs jį tėvams sveiką bei gyvą, iškart tampa vietos įžymybe ir tikrų tikriausiu dukros herojumi.
Tuo tarpu Veronika netikėtai sužino apie vyro antrąjį mobilųjį telefoną ir aptinka stambią pinigų sumą, paslėptą rūsyje. Be kita ko, nuo jų neatsitraukia policijos detektyvai – jiems vis kyla klausimų, susijusių su mažojo Tanerio dingimu. Paaiškėjus, kad berniukas ne dingo, o buvo pagrobtas ir šeima už vaiką sumokėjo net milijoną dolerių, klausimų kyla ir Veronikai.
Šis trileris jus įtrauks ir nepaleis, kol jo nebaigsite – garantuoju! Sukrimtau per vakarą ir dar ilgai svarsčiau, kas būtų, jei šioje šeimoje nebūtų buvę tiek paslapčių, nuoskaudų ir nutylėjimų. Kas, jei iš vaikystės atsineštos nuoskaudos, būtų leidusios paleisti antrąją, nebemylimą, pusę ir eiti savo keliu.
Victoria Helen Stone „Klaidingas žingsnis“. Vilnius: BALTO, 2020, vert. Gabrielė Virbickienė.
Apžvalgą parengė vyresn. bibliotekininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.
