„Paslaptys – nesveikas dalykas, kad ir kokios senos būtų. Kartais pačios seniausios yra pačios blogiausios“. Taip šią knygą galėčiau apibūdinti dviem sakiniais, kurie yra tokie trumpi, bet kartu tiek daug pasakantys. Knygos, kurios remiasi tikrais įvykiais, man bus visuomet pirmoje vietoje, o jei tai istorijos, susijusios su vaikais, tai tuo labiau. Man patinka šokiruojantys faktai, įdomūs siužetai, pateikti išgyvenimai bei istorijos. Visa tai man yra priimtina, kad ir esant mama. Tai ne drąsos parodymas, bet realybės priėmimas.
Ši Lisa Wingate knyga jau seniai buvo mano norimų perskaityti knygų sąraše. Nelaukusi, ėmiau ir pasidovanojau, nes tokių istorijų nenoriu skolintis iš bibliotekų, tokias istorijas noriu turėti savo namų bibliotekoje. Iš pažiūros ši knyga kaip ir turėtų būti romanas, gvildenantis skaudžią istoriją, prasidėjusią dar 1939 metais, Memfyje, kuomet dvylikametės Rilės Fos ir jos seserų bei broliuko gyvenimas yra lyg stebuklas. Tačiau viena naktis jų gyvenimą taip apkartina, kad vaikai atsiduria Tenesio vaikų namuose. Tačiau tai ne tik romanas, bet ir viena skandalingiausių istorijų, kuria remdamasi autorė bando papasakoti tuometį įvykį, kuomet Memfio įvaikinimo organizacijos direktorė Džordžija Tan grobdavo neturtingųjų vaikus ir juos parduodavo pasiturinčioms šeimoms.
Kalbant apie šį įvykį yra tikrai įdomių faktų, kuriuos galima paskaityti kūrinio pabaigoje. Džordžija Tan plačiajai visuomenei buvo tiesiog solidi, gero linkinti moteris, pašventusi savo gyvenimą vargšų vaikų gelbėjimui. Ji aukštino tuos atvejus, kai vaikus priglobdavo turtingos ir gerai žinomos šeimos, o tai padėjo išpopuliarinti įvaikinimo idėją apskritai bei išsklaidyti paplitusį įsitikinimą, kad našlaičiai buvo nepageidaujami ir iš prigimties sugadinti. Tikrai skaudi istorija, kuri leidžia vaiko akimis pažvelgti į tai, kas vyksta Rilei ir jos sesutėms su broliuku atsidūrus vaikų namuose, kuriuose vyksta savotiška atranka už išlikimą, kuriame vienintelis tikslas yra išgyventi ir sulaukti rytojaus, kuris bus vėl toks pats sunkus arba jau naujoje šeimoje, kurioje būsi apgyvendintas.
Aš tikiu, kad šia istorija autorė norėjo papasakoti ne tik apie vieną skandalingiausių įvykių, nutikusį Memfyje, bet ir parodyti, kas vyksta už vaikų namų durų: ką jie išgyvena ir patiria, kokias gudrybes pasitelkia, norėdami išgyventi, kokią agresiją ir smurtą patiria vaikai, likę be suaugusiųjų vieni ir kokius planus rezga atėjus nakčiai. Tai neišgalvoti faktai – tai realybė, nes tai vyksta ir dabartinėje visuomenėje, tačiau daug kas yra nutylima arba taip ir lieka už uždarų durų.
Kalbant apie šią istoriją, ji ne tik aprėpia 1939-ųjų metų įvykius, bet taip pat ir dabartinius laikus, kuomet veiksmas mus nukelia į Aikeną, Pietų Karoliną. Iš turtingos šeimos kilusi Eiverė Staford vieną dieną susiduria su paslaptingu žmogumi, kuris privers moterį pasigilinti į savo šeimos ilgai slėptą praeitį. Nenorėdama per daug atskleisti knygos siužeto, norėčiau knygą rekomenduoti perskaityti tiems žmonėms, kurie neabejingi tikroms istorijoms, kurie neabejingi skausmingiems išgyvenimams, kurie nori pajusti tikrą emocijų pliūpsnį, kurie nori ne tik išgyventi su knygos veikėjais, bet ir suprasti: „Kad ir kaip mėgtume praėjusios dienos melodiją ar įsivaizduotume ateities dainą, privalome šokti pagal šiandienos muziką, nes kitaip niekuomet nepataikysime į ritmą ir klupinėsime pagal kažką, kas neatitinka akimirkos“.
Tokias knygas kaip ši linkiu skaityti tuomet, kai nesitikima įvykių gausos ar greito veiksmo, nes tai išgyvenimai, kurie ateina netikėtai, pastveria tave, tu juos priimi – išgyveni, vėliau susitaikai ir jiems dingus toliau gyveni savo gyvenimą. Kiek istorija tikra, kiek išgalvota, paliksiu išsiaiškinti patiems. O mano palinkėjimas šiai dienai būtų toks: „Nelikime abejingi ne tik savo gyvenimui, bet ir kitų žmonių pagalbos šauksmui, o labiausiai – vaikų, kurie yra mūsų gyvenimo šviesuliai“.
Lisa Wingate „Kol nepriklausėme jums“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019 m., vert. Austėja Banytė.
Apžvalgą parengė Jurgita Čepaitė, tinklaraščio Mamos Pelėdos Užrašai autorė.
