„Dabar turbūt spėliojate, kaip man pavyko išvengti aukštesnio rango pareigūnų valymo – jeigu ne pirmosiomis Gileado dienomis, tai bent vėliau, sistemai įsitvirtinus, kai jau ir varnas varnui akį kerta. Per tą laiką nemažai buvusių įžymybių buvo sukabinta ant Sienos, nes tie, kurie užsiropštė iki pačių viršūnių, pasistengė, kad ambicingi varžovai jų iš ten neišstumtų. Jeigu manote, kad tokių sijojimų laikais aš, kaip moteris, buvau itin pažeidžiama, apsirinkate. Tiesiog, būdama moterimi, savaime buvau išbraukta iš galimų uzurpatorių sąrašų, nes Vadų taryboje nebuvo nė vienos moters, taigi šiame fronte, kaip sakoma, buvau saugi.“
Įsivaizduokite laikus, kai šalys klesti, ekonomika auga, moterys dirba ir uždirba pakankamai, kad jaustųsi saugios ir nepriklausomos, pasaulis vystosi ir tobulėja, tačiau keli išrinktieji, remdamiesi mažėjančia populiacija ir didėjančiu kūdikių ligų bei apsigimimų skaičiumi, nusprendžia šią situaciją keisti. Jie įkuria utopinę Gileado respubliką, kurioje moterims uždraudžiama studijuoti ir dirbti, siekiant jas grąžinti prie pirmapradžių pareigų. Karjeristės ir mažiausiai paklusnios sukabinamos ant Sienos kaip įrodymas, kad naujoji valdžia nejuokauja ir tuomet įprastinis pasaulis per keletą dienų apsiverčia aukštyn kojomis...
Miestai adaptuojami, idant neliktų nieko išskirtinio, ribojimai ir taisyklės, iš pažiūros absurdiškos, bus vykdomi, nes visi – Vadai ir jų žmonos, Tarnaitės, Perlų Mergelės, Akys, Tetos ir Mortos – turės naują vaidmenį išoriškai tobuloje, tačiau viduje visiškai supuvusioje sistemoje. Jaunos mergaitės bus garbingai priskiriamos pasiturintiems Gileado Vadams į žmonas, o kiekvieniems namams priskirtos Tarnaitės „pašaukimas“ bus pagimdyti šeimai kuo daugiau sveikų vaikų. Slaptos intrigos, nepasidalinimas valdžia bei iškreiptas požiūris į moterį, vaikus ir šeimą apskirtai taps šios respublikos kasdienybe – bandančias pabėgti moteris persekios, seks ir kars, siekiant įbauginti ir išlaikyti klestinčios ir galingos valdžios įvaizdį, tačiau išsilaisvinusių ir pasauliui apie šią iškrypusią respubliką teisybę pasakojančių atsiras vis daugiau.
Jei skaitėte knygą „Tarnaitės pasakojimas“, ši knyga skirta jums. Jei neskaitėte, labai kviečiu nuplėšti uždangą nuo Gileado respublikos, nes patiems suprasti, kaip gerai išties gyvename, kartais būna sudėtinga.
P.S. Už romaną „Liudijimai“ 2019 m. autorei skirta prestižinė literatūros premija „Booker Prize“.
Margaret Atwood „Liudijimai“. Vilnius: Baltos lankos, 2020, vert. Nijolė Regina Chijenienė.
Apžvalgą parengė kultūrinės veiklos vadybininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.
