Turbūt jau nieko nenustebinsiu pristatydama knygą, kuri šiuo metu šmėžuoja pas daugelį knygų mylėtojų. Tai dar viena knyga-naujiena, kurios laukiau ir aš. Tokias knygas kaip pastaroji ne tik būtina perskaityti, bet ir turėti savo namų bibliotekoje. Kodėl? Dėl gražios ir turtingos literatūrinės kalbos bei neeilinių istorijų, parašytų remiantis tikrais įvykiais. Nors jos ir dvelkia skandinavišku santūrumu, atšiaurių kraštų dvasia, bet skaitant širdyje palieka malonią šilumą – lyg saulė būtų trumpam išnirusi iš po tamsaus ir niūraus debesies, sušildydama tai, kas aplink dar gyva. Tokiu šviesuliu, staiga atsiradusiu skaitytojų akiratyje, tapo britų autorės Kiran Millwood Hargrave knyga „Malonės“.
Skambus romano pavadinimas skaitytoją pakvies susipažinti su istorija, nukelsiančią į atšiaurią Norvegijos salą, kurioje 1617 metais žuvo beveik visi vyrai. Likusioms vienoms salos moterims kasdien teks susidurti su vis naujais iššūkiais, tokiais kaip žvejyba ir mokėjimas išgyventi savarankiškai. Jei galvojate, jog tai dar viena knyga apie moteris feministes, tai skubu nuraminti, kad tikrai ne. Šioje istorijoje aš įžvelgiau visiškai kitokius literatūrinius klodus, kurie pasakoja įdomią, religinių intarpų kupiną istoriją.
Prieš ruošiantis skaityti šią knygą, siūlyčiau visas pašalines mintis nuvyti šalin ir susikoncentruoti ties ja visu šimtu procentų. Tai viena iš būtinų sąlygų, kuri reikalauja viso jūsų dėmesio ir atsidavimo šiam romanui. Lygiai taip pat ir aš elgiuosi, kai mano rankose atsiduria aukšto literatūrinio lygio kūrinys, kuriame nepaprastai yra svarbi pati atmosfera: bauginanti ir atšiauri, kuria bandoma sustiprinti įspūdį, pasakojant apie raganų teismus ir žiaurumą, būdingus tam laikmečiui. Skaitydama šią knygą, ypatingai žavėjausi rašytojos smulkmeniškumu ir įžvalgumu detalėms aprašant maistą, drabužius, gamtos peizažus, architektūrą. Visi tie apibūdinimai byloja apie turtingą ir vaizdingą autorės kalbą. Tad nenorėdama per daug atskleisti šio pasakojimo detalių, pakviesiu susipažinti su trumpa jo anotacija.
1617 metų Kūčių dieną Vardės saloje dvidešimtmetė Marena Magnusdoter stebi iš niekur kilusią ūmią audrą. Lyg užkerėta, audra akimirksniu pasiglemžia visus keturiasdešimt salos vyrų, įskaitant Marenos tėvą, brolį ir sužadėtinį. Likusioms vienoms Vardės salos moterims nelieka kito pasirinkimo – tik visas negandas ir iššūkius atremti pačioms. Gavęs karaliaus įsakymą į Vardę keliauja komisaras Absalomas Kornetas. Dievobaimingas vyras yra patyręs raganų teisėjas, visur matantis tik blogį. Jo jaunutė žmona Ursa Vardės saloje pamato tai, ko niekada anksčiau nėra regėjusi – nepriklausomas moteris. Kokie išbandymai laukia salos moterų? Kas nugalės: teisingumas ar meilė?
Kuo skaitytojui ši knyga galėtų būti įdomi? Tai ne tik pasakojimas apie stiprią religijos ir tikėjimo galią, bet ir apie tai, kaip įtarumas gali sugriauti bendruomenę. Tikintiems meilės galia bus puiki proga įsitikinti, kad ji gali būti ne tik pavojinga, bet ir labai galinga. Būsiu atvira sakydama, tačiau šio kūrinio nenorėčiau susieti su gerai jau žinomais, tokiais kaip „Kirkė“, „Stebuklas“, „Paskutinės apeigos“ ar „Gerieji žmonės“. Tai kitokio kalibro kūrinys, pasakojantis apie kitus laikus, kai žmonės mylėjo, tūžo ir svarstė, ar už visko, kas matoma, slypi kur kas daugiau.
Skaityti šį romaną rekomenduoju tiems skaitytojams, kurie mėgsta ne tik stiprius istorinius romanus, paremtus tikrais įvykiais, bet ir tiems, kurie moka mėgautis istorijos lėtumu, jaučia kūrinio gelmę ir vertina kalbos grožį. Tikiu, kad knyga patiktų ir mėgstantiems istorijas apie atšiaurius kraštus, santūrius ir paslaptingus žmones, nepalaužiamą jų dvasią, nepriklausomas ir stiprias moteris. Apibendrinant šį kūrinį, noriu pasidalinti labai seniai įstrigusia citata, kuri galbūt tiktų ir šiam kūriniui: „Dažnai būna, kad žmogus tol nežino, kiek jame slepiasi jėgos, kol didelis atsakingumas, didelis reikalas nepriverčia jo pasirodyti dienos šviesoje“.
Kiran Millwood Hargrave „Malonės“. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2020, vert. Eglė Raudonikienė.
Apžvalgą parengė Jurgita Čepaitė, tinklaraščio Mamos Pelėdos Užrašai autorė.
