Neslėpsiu, kad knyga „Mokytojo portfelis“ mano rankose atsidūrė neatsitiktinai ir ne tik dėl leidyklos (Sofoklis), bet ir dėl to, kad knygos autorė Hiromi Kawamaki – viena sėkmingiausių ir labiausiai pripažintų šiuolaikinių Japonijos rašytojų. Labai gaila, kad turime itin nedaug japonų autorių, verčiamų į lietuvių kalbą (tikėkimės, jog Haruki Murakami sėkmė „pramins“ kelius ir kitų rašytojų kūriniams) ir tai atima iš mūsų galimybę plačiau susipažinti su išties fantastiška literatūra – labai kitoniška ir magiška.
Cukiko – biuro darbuotoja, laisvalaikį leidžianti viena ir neretai užsukanti į vietinį barą sakės bei sojų varškės. Vieną vakarą ji atsidūrė greta Harucuna Macumoto – ne gerbiamojo, ne mielojo, o tiesiog Mokytojo, gimnazijoje dėsčiusio jai japonų kalbą ir literatūrą. Jis – dvigubai už Cukiko vyresnis našlys, nė žingsnio nežengiantis be savo seno portfelio – „seno sukirpimo“ mokytojas, savo likusias dienas leidžiantis kone namais tapusiame bare. Po truputį šie du skirtingų pasaulių žmonės tampa draugais – drauge keliauja į turgų, į parką ar netikėtai susitinka pamėgtame bare. Mokytojas neapkenčia technologijų, o pasimatymus su Cukiko pasižymi užrašų knygelėje. Pasimatymas – neįprastas žodis, kai apibūdinami ne dviejų įsimylėjėlių nekantrūs susitikimai, o išlaukti, nepaprastai jaukūs, neretai net neplanuoti, tačiau dviejų artimų sielų pasimatymai.
Cukiko nejučia supranta jaučianti ilgesį, jei nepavyksta ilgiau pasimatyti su Mokytoju, todėl ryžtasi pasiūlyti jam kelionę – nesvarbu kur, svarbiausia, kad kartu, „kad ir į viešbutį, kur skaniai gamina aju“. Tačiau Mokytojui pakvietus ją vykti kartu į salą, Cukiko nepaprastai nustemba – keliaus jie vienu du ir portfelis, kuriame, pasirodo gali tilpti visi keletui dienų reikalingi žmogaus daiktai. O ir nusiveža mokytojas Cukiko prie buvusios žmonos, laisvai gyvenusios, nuo vyrų bėgusios ir kitų ieškojusios, visiškos Mokytojo priešingybės, kapo. Labai intymi ir privati kelionė, atskleidžianti Mokytojo vidinį pasaulį, padėjusi geriau jį pažinti, tačiau vis stipresni Cukiko jausmai Mokytojui, rodos, lieka be atsako – ji ima vengti Satoru baro, kuriame praleido tiek jaukių akimirkų ir senų knygų knygyno, nes kaip sakė jos močiutės sesuo, „jei meilė tikra, ją kaip medį svarbu ir patręšti, ir apsaugoti – padaryti viską, kas tavo galioje. O jeigu netikra, tai belieka nusiraminti ir palikti ją likimo valiai nudžiūti“. Tik štai viskas ne taip jau paprasta – vieną vakarą visgi užėjusi į barą ji sužino, kad paskutinį kartą ten apsilankęs Mokytojas gerokai kosėjo ir nuo to karto nebepasirodė, tad Cukiko nebegalėjo ilgiau laukti ir patraukė Mokytojo namų link..
Nuostabiai graži ir jautri dviejų artimų širdžių istorija, kupina įdomiausių pokalbių, prisiminimų, apkabinimų bei meilės, neįprasta ir labai įtraukianti, besivystanti seno aptriušusio portfelio, nelyg kokio apjungiančio ženklo ar simbolio, fone.
Hiromi Kawakami „Mokytojo portfelis“. Vilnius: Sofoklis, 2021, vert. Jurgita Ignotienė.
Apžvalgą parengė vyresn. bibliotekininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.
