„Anksčiau aš nedažnai išlįsdavau iš savo kiaukuto, bet kai išlįsdavau, domėjausi viskuo: peizažais, žmonėmis, muziejais, gatvėmis. Dabar aš mirusi. Mirusioji, kuri turi ištempti kiek dar metų? Kai ryte pramerkiu akis, man atrodo neįmanoma išsilaikyti net iki vienos dienos galo. Vakar vonioje niekaip negalėjau kilstelėti rankos: kam kelti ranką, kam statyti koją prieš koją? Likusi viena, nežinia kiek stoviu nejudėdama ant šaligatvio krašto, tarsi paralyžiuota.“
Simone de Beauvoir (1908–1986) – prancūzų literatūros klasikė, garsi filosofė, feministė, viena įtakingiausių pasaulio moterų, tad šįkart prie jus – trys skirtingų moterų skirtingos istorijos.
„Santūrumo amžius“ – itin principingos moters istorija. Vedama savų įsitikinimų ji visos šeimos gyvenimą kreipia itin tikslinga vaga, niekindama verslininkus ir (jos akimis) prasisiekėlius. Nepastebimai ji tolsta nuo mylimiausių savo žmonių, negalėdama priimti fakto, kad laikai keičiasi, o ir jos mąstymas galbūt nebūtinai yra teisingas. Ar ištvers ji sūnaus išdavystę ir ras kelią atgal į vyro širdį? „Ar išmoksime gyventi po truputį? Sėdėjome šalimais po žvaigždėmis, jusdami aitrų kipariso kvapą, mūsų rankos lietėsi; dabar laikas buvo sustojęs. Jis vėl pajudės. Ir kas tada?“
„Monologas“ – beviltiškas protestas prieš viską ir visus be kablelių ir kitų skiriamųjų ženklų. Monologo forma beriama sava tiesa ir nuoskaudos praradus vaikus ir niekaip nerandant ryšio su mama „bet kai jis gavo galą ji nebesivaržė arė savo žiedais man snukį“, skyrybų drama ir kankynė likusi gyvenimui pasibaigus.
„Palaužta moteris“ – jautrus moters dienoraštis, eilutė po eilutės suvokiant, kad visas jos susikurtas gyvenimas tėra apgaulė „tą naktį, kai Morisas man prisipažino, aš pagalvojau, kad turėsiu įveikti nemalonią, bet aiškią situaciją. Tačiau nežinau, kur esu, prieš ką turiu kovoti ir dėl ko kovoti. Ar tokias atvejais kitos moterys jaučiasi tokios pat bejėgės?“
Trys nepaprastos istorijos, trys labai skirtingi likimai ir trys gyvenimo lūžiai, po kurių atsistoji arba ne. Trys skirtingai nelaimingos moterys ir griūvantys gyvenimai, vyrai ir vaikai besisukantys jų orbitose. Nuostabi knyga kiekvienai iš mūsų – ieškančiai, mylinčiai, save praradusiai ir tikslo neberandančiai. Didžiausios rekomendacijos!
Simone de Beauvoir „Palaužta moteris“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017, vert. Jonė Ramunytė.
Apžvalgą parengė kultūrinės veiklos vadybininkė Simona Montvidaitė-Dirmienė.
