Tatiana de Rosnay ir jos knyga „Saros raktas“ yra tai, ko buvau pasiilgusi – tikrais įvykiais pagrįsto kūrinio. Nesvarbu, kad tokiu pačiu pavadinimu prieš aštuonerius metus sukurtas filmas, bet aš visų pirma stengiuosi perskaityti knygą, o tik po to galbūt pažiūrėti ir filmą.
Knygos veiksmas vyksta per du laikotarpius: 1942 ir 2002 metais Paryžiuje. 1942-ųjų liepa Prancūzijoje paženklinta juoda dėme, nes būtent tuo laikotarpiu Paryžiuje ir jo priemiesčiuose buvo suimti, deportuoti ir vėliau Aušvice nužudyti tūkstančių tūkstančiai žydų. Kadaise čia stovėjusiame Žiemos velodrome prancūzų policija nacių okupantų įsakymu buvo uždariusi ir nežmoniškomis sąlygomis laikė žydų šeimas. Tuometiniame Paryžiaus mieste vyko didelis sujudimas: buvo gaudomi žydai, vyrai slėpdavosi rūsiuose, kad nebūtų išvežami į darbo stovyklas.
Ši istorija pradedama pasakoti žydaitės, vardu Sara, žodžiais. Vieną dieną prancūzų policijai įsiveržus į jos namus, ji turi juos palikti ir eiti su jais. Išsigandusi ir nesuprasdama, kas vyksta, ji savo mažą broliuką uždaro į spintą, taip tikėdamasi jį išgelbėti. Todėl vėliau, kai šeimos yra išskiriamos (vaikai atskiriami nuo tėvų), Saros vienintelė mintis yra pabėgti ir kuo greičiau grįžti pas savo broliuką. Tik ar jai pavyks ir ar ji spės grįžti į savo gimtuosius namus? Paliksiu tai išsiaiškinti jums, skaitytojai.
Kita siužetinė linija mus jau nukelia į 2002 metus, kuomet Prancūzijoje gyvenanti amerikiečių žurnalistė Džulija gauna užduotį parašyti straipsnį apie jau minėtas Žiemos velodromo žydų gaudynes. Tik ji dar nežino, kad žydaitės Saros istorija yra glaudžiai susijusi su jos vyro gimine.
Skaitydama šią knygą išgyvenau tiek emocijų, kad jas sunku ir apsakyti. Buvo įdomu ir tikrai liūdna skaityti, kokiomis sąlygomis ir kaip buvo elgiamasi su žydų šeimomis ir jų vaikais, ką jiems teko patirti ir išgyventi būtent tuo sunkiu jiems laikotarpiu. Šis pasakojimas tikrai sukrėtė ne viename puslapyje, kuris vis už kitą įdomesnis ir įtraukiantis šia nepaprasta istorija, kuri tikrai verta dėmesio. Tai ne istorinis romanas, tačiau jam prilygstantis, nes pasirodo, kad toks meilės miestas kaip Paryžius yra gaubiamas tamsios praeities. Nuoširdžiai rekomenduoju.
Tatiana de Rosnay „Saros raktas“. Vilnius: „Alma littera“, 2018, vert. Dalia Zaikauskienė.
Apžvalgą parengė Jurgita Čepaitė, tinklaraščio Mamos Pelėdos Užrašai autorė.
Knygą galite rasti portale ibiblioteka.lt. Visomis portalo paslaugomis galima naudotis prisijungus prie portalo su LIBIS skaitytojo pažymėjimu. Video instrukciją, kaip naudotis portalu galite rasti čia.
Daugiau knygų apžvalgų galite rasti čia.
