Jau rytas. Miegojau blogai. Gal todėl, kad visą vakarą, o gal ir miegodama, ieškojau atsakymo į anūko klausimą, koks mano charakterio pagrindinis bruožas. Jie, girdi, vakar mokykloje apie tai kalbėjo.
Žiūriu pro langą. Šviečia saulė, visa žaliuoja, dangus mėlynas. Prisiminiau paskutinį pokalbį su mama. Tą dieną taip pat skaisčiai švietė saulė, ir dangus taip pat buvo mėlynas mėlynas, o medžiai – žali žali. Ji tada sakė man, kad esu per daug jautri, kad dėl to man sunku bus gyventi, kad nereikia visko įsileisti į širdį, nereikia visa savimi priimti. Įdomu, ką ji pasakytų, kai dabar esu jos amžiaus? Nebeišgirsiu atsakymo į mano klausimą, bet girdžiu jos balsą: „Mylėk gyvenimą ir būk laiminga“.
Mylėti gyvenimą ir būti laiminga. Ar tai charakterio bruožas? Pasidariau kavos, atsisėdau su puodeliu rankose prie lango. Mąstau. O! Galiu paskambinti savo vienintelei sesei ir paklausti jos. Ji tai tikrai žino, koks yra ne tik pagrindinis mano charakterio bruožas, bet ir visus mano gebėjimus, visus charakterio išraitymus. Ir ką gi? Ji nė nesvarstydama tuojau pat išpyškina, kad didesnės mėgėjos ginčytis ji nėra sutikusi gyvenime. „Na, jau ne! Nesutinku! Aš tik išdėstau tau savo nuomonę ar aiškinu, kodėl būtent taip pasielgiau,“ – atšoviau.
Kava išgerta, o anūkui atsakymo dar neturiu. Pasidarė ir pačiai įdomu. Va, draugė, su kuria artimai bendraujame jau keturiasdešimt metų, tikrai pastebėjo pagrindinį mano charakterio bruožą. Ir ką gi? Ji ramiai pasakė, kad esu teisinga ir ištikima, kad ji visada gali pasikliauti manimi.
Skambtelėjo mano mobilusis telefonas. Įkrito labai gražus labo ryto palinkėjimas. Tikrai labai gražus. Turiu tuoj pat persiųsti jį savo mieloms padruškėms, jų paklausiu, kokį jos mato mano charakterio pagrindinį bruožą. Sulaukiau skirtingų vertinimų: energinga, pozityvi, ne visada susivaldanti, reikli kitiems ir sau. Tada prisiminiau buvusių auklėtinių žodžius, pasakytus per Šimtadienio šventę, kad esu ir griežta, ir linksma. Ar griežti būna linksmi, ar linksmi būna griežti? Ar tai suderinama?
Nutariau išgerti dar puodelį kavos. Gal aiškiau pasidarys? Labai brangus žmogus kažkada pasakė, kad nemoku slėpti jausmų, kad viskas man parašyta ant veido, kad esu emocionalus žmogus.
Ai, grįšiu į save. Sunkiausia pripažinti sau, bet puikiai žinau, kad esu tinginė. Mėgstu daryti tik tai, kas man įdomu ir patinka. Ir darau tai su malonumu. Bet jeigu darau, tai gal netingiu? Tinginiai juk nieko neveikia.
Anūkėli, dabar jau žinau, kaip išsiaiškinsiu pagrindinį charakterio bruožą: kai atvažiuosite su tėveliais į svečius, susėsim, valgysim mano keptus pyragus, kalbėsimės apie mūsų šeimos pagrindinį charakterio bruožą – smagiai leisti laiką drauge ir iš širdies juoktis.
Klaudija Šamanina
