Įgyvendinant Kauno apskrities viešosios bibliotekos projektą „Nuo Lietuvos iki Suomijos: bibliotekų tarptautinių ryšių stiprinimas“ 2019 m. rugsėjo 30–spalio 6 dienomis Kauno regiono viešųjų bibliotekų specialistai vyko į kvalifikacinę kelionę į Estijos ir Suomijos bibliotekas.
Kvalifikacinėje kelionėje Kauno Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai atstovavo direktorės pavaduotoja Daiva Kibildienė ir Suaugusiųjų vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Meiliūnaitė-Gudaitienė.
Tarptautinių susitikimų metu buvo aplankytos 9 užsienio šalių bibliotekos: 4 Estijoje (Parnu centrinė biblioteka, Saare ir Harju apskričių bibliotekos ir Estijos nacionalinė biblioteka) ir 5 Suomijoje (Helsinkio centrinė Oodi biblioteka, Sello bei Tikkurila bibliotekos, Turku ir Tampere miesto bibliotekos), tarp kurių ir 2019 m. IFLA išrinkta geriausia biblioteka pasaulyje – centrinė Helsinkio Oodi biblioteka.
Bibliotekose susipažinta su bendromis paslaugomis, išbandytos kai kurios edukacinės dirbtuvės, pamatyta kuo gyvena kolegos bei sužinota daugiau apie bibliotekų ypatybes bei problemas su kuriomis susiduriama. Taip pat išsamesnei diskusijai apie vyraujančią bibliotekų padėtį ir ateitį susitikta su Estijos bei Suomijos bibliotekų asociacijų vadovais.
Estijos ir Suomijos šalių bibliotekos pasižymi išvystytomis e-paslaugomis, supaprastintu bibliotekos paslaugų vartojimu bei technologiniais sprendimais: Estijos bibliotekose skaitytojo pažymėjimas gali būti ir ID kortelė, abiejose šalyse populiaru naudotis išdavimo ir grąžinimo aparatais, vartotojams išduodamos planšetės, kompiuteriai, įrengtos saugios ir uždaros telefonų pakrovimo stotelės, įrengtos žaidimų erdvės, kompiuterizuotos darbo vietos, dirbtuvės su specialiosiomis technologijomis kaip lazerinėmis pjaustyklėmis ir kt.
Didžiausias dėmesys ir prioritetas paslaugų prasme teikiamas vaikų ir jaunimo skaitymo ugdymui. Kolegos akcentavimo, jog jeigu tektų palikti tik vieną segmentą, kuriam teikiamos bibliotekos paslaugos, tai būtų vaikai ir jaunimas. Skaitymo ugdymas vyksta ne tik įvairių akcijų ir dirbtuvių pagrindu, bet ir moderniai įrengiant erdves mažiesiems skaitytojams. Taip pat abiejose šalyse itin populiarūs bibliotekose organizuojami kaniterpaijos užsiėmimai.
Stengiamasi, jog bibliotekos paslaugos būtų prieinamos visoms visuomenės grupėms – vyksta skaitymai senelių namuose, veikia mobilios bibliotekos, o Suomija, susidurianti su dideliu imigrantų skaičiaus augimu, organizuoja jų ir pabėgėlių adaptaciją į visuomenę – siunčia knygas į pabėgėlių stovyklas, juos priima darbo praktikai bibliotekose, organizuoja kalbų kavines (mokomasi suomių ir kt. kalbų), padeda užsienio šalių piliečiams nemokantiems suomiškai užpildyti įvairius oficialius dokumentus ir kt.
Išskiriant vizitą į 2019 m. pripažintą geriausią pasaulyje Helsinkio centrinę Oodi biblioteką, svarbu paminėti, jog šios bibliotekos koncepcija išprovokavo diskusijas apie tai, kokia biblioteka turėtų būti ir kaip ji turėtų atrodyti. Šiuolaikinė biblioteka šiaurės šalyse yra suprantama ne kaip knygos, bet kaip erdvė. Įdomu tai, jog Suomijos įstatymuose apibrėžta, jog bibliotekos turi pasiūlyti ne tik prieigą prie informacijos, bet ir erdves bendravimui ir pačios skatinti diskusijas. Numatoma, jog svarbu ir reikalinga bendradarbiauti su mokyklomis bei dienos centrais. Tiek Estijoje, tiek Suomijoje svarbus pilietiškumo ir demokratijos principų mokymas bei taikymas bibliotekų koncepcijose.
