Kasdien einu gimtinės gatvėm.
Jos keičias mano akyse.
Pažįstu čia kiekvieną namą,
Kadais gyvenusius jame.
Dabar juose kiti gyvena,
Nors šeimininkų jau nėra,
Beliko vien prisiminimai
Ir neišblėsę jų vardai.
Tai buvo tėviškės elitas:
Kariūnai, mokytojai, daktarai.
Į juos lygiavosi jaunimas
Ir elgės su jais pagarbiai.
Ir štai namai tik pasikeitę,
Ir sodų nebėra vešlių,
Tiktai kiemuos mašinos burzgia,
Ir tvoros vos ne lig stogų.
Norėčiau vėl sugrįžti į vaikystę,
Vėl prisimint prabėgusius metus,
Sutikt bent vieną šimtametį,
Kad prisimintume drauge kitus.
Irena Barkauskienė
