Paroda „Ex Libris. Regina Lituaniae“

Rugsėjo 6–lapkričio 28 d. Parko padalinyje, P. Lukšio g. 60, veikia Tarptautinė ekslibrisų konkurso darbų paroda „Ex Libris. Regina Lituaniae“. Parodos rengėjas Trakų istorijos muziejus. Tel. (8 37) 31 41 08. 

Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius pa­skelbė Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais. Siekiant puoselėti Lietuvos ir Europos kul­tūros paveldą, šios iškilios ir reikšmingos sukak­ties minėjimą nutarta panaudoti pažintinei, kultū­rinei, edukacinei, piligriminei ir turistinei veiklai aktyvinti. Trakų bazilika ir joje esantis malonėmis garsėjantis Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, pa­veikslas, glaudžiai susiję su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu ir Lietuvos valstybingumo istorija, yra neatskiriama Lietuvos dvasinio ir kul­tūrinio gyvenimo dalis.

Dievo Motinos paveikslas nutapytas ant dro­be aptrauktų liepos lentų XV a. II p.-XVI a. I p. Iš pradžių visafigūris dailės kūrinys vaizdavo Dievo Motiną, sėdinčią soste, vienplaukę, su rožių vaini­ku ant galvos. Pasak P. Gudyno muziejinių verty­bių restauravimo centro 1995 m. tyrimų medžiagos, XVIII a. pr. kitoje paveikslo pusėje atsirado įrašas, teigiantis, kad atvaizdą Vytautui Didžiajam apie 1390 m. krikšto sakramento suteikimo proga dova­nojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1391-1425). Ilgus metus kunigaikštis Vytautas grožėjęsis paveikslu Salos pilyje, bet apie 1409 m. padovanojęs jį savo paties funduotai Trakų bažny­čiai. Anot įrašo, tai esanti ikona Nikopėja (gr. Per­galingoji), padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui (1087-1143) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį. Kaip liudija tyrinėjimai, paveikslas įgijo dabartinį vaizdą po Tridento visuo­tinio Bažnyčios susirinkimo. Apie 1600 m. paveiks­lo apatinė dalis buvo nupjauta, o Marijos atvaizdui suteikta daugiau panašumo į baroko epochoje bu­vusį populiarų Švč. Mergelės Marijos Snieginės at­vaizdą, esantį Romos Didžiojoje Marijos bazilikoje. Pertapant paveikslą, pakeistas auksuoto fono orna­mentas: dabar jis vėlyvojo Renesanso stiliaus. Ant Marijos kelių, dešinėje pusėje, buvo iš naujo nuta­pytas prie Motinos prigludęs Kūdikėlis Jėzus. 1611 m. Trakų bažnyčioje įkurta Rožinio brolija, veikiau­siai dėl to pakeltoje Marijos rankoje nutapyta trižiedė rožės šakelė, simbolizuojanti rožinio paslaptis, atsinaujinimą ir gyvastingumą. Trakų Dievo Moti­nos atvaizdas įgijęs tik jam būdingą bizantietiškos ikonos ir krikščioniškosios viduramžių, baroko bei Renesanso dailės stilių derinį, tačiau išsaugojo pa­našų į pirmapradį ikonografijos stilių. XVII a. pr. priskiriama ir seniausia dabar turima Marijos ka­rūna, kurios donatorius, anot tyrinėtojo J. Vaišnoro, buvo Vilniaus vaivada Leonas Sapiega (1557-1633).

 XVIII a. paveikslas buvo padabintas kaltais si­dabriniais aptaisais. Metraščiuose pasakojama, kad 1718 m. į stebuklingojo paveikslo vainikavi­mo popiežiaus Klemenso XI karūnomis iškilmes, kartu suteikiant Trakų Dievo Motinai Ligonių Užtarėjos titulą, atvyko tūkstančiai piligrimų iš „tolimiausių Lietuvos, Žemaitijos, Rusijos, Palen­kės, Mozūrijos, net iš pačios Lenkijos ir Prūsijos kraštų. Gausios iš visokių parapijų įvairių drau­gijų procesijos atvyko su dosniomis ir pamaldžio­mis Dievo Motinai sielomis", o tai buvo nematy­tas reiškinys. Aštuonias dienas trukusios iškilmės tapo visos tautos tikėjimo išpažinimu, dalyvaujant įvairių socialinių luomų žmonėms. Istoriniam 300 metų paveikslo karūnavimo ju­biliejui paminėti Trakų istorijos muziejus surengė tarptautinį ekslibrisų konkursą „Trakų Dievo Mo­tinos paveikslo karūnavimui - 300 metų. Regina Lituaniae" Ekslibrisus istorikai sieja su pačiais se­niausiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės do­kumentais, valdovų raštais. Antspaudai liudijo ne tik korespondencijos ar dokumento tikrumą, ori­ginalumą, saugumą, neliečiamumą, bet ir savinin­ko luominę priklausomybę bei statusą. Suverenas buvo vaizduojamas sėdintis soste, žemesnio lygio valdovas - raitas ant žirgo, o dar žemesnio ran­go atstovas - kaip stovintis karys. Išradus knygų spausdinimo stakles, atsirado techninės prielaidos masinei knygų gamybai. Tuomet antspaudo prirei­kė kaupiantiems bibliotekų rinkinius ir norintiems sužymėti juose buvusias knygas. Taip pradėti kurti ekslibrisai - maži grafikos darbeliai, skirti klijuoti į knygas ir naudoti knygų nuosavybei žymėti.

Šiandien ekslibrisai yra šiek tiek nutolę nuo savo pradinės paskirties ir nuo kasdienio gyvenimo - juos dažniau galima pamatyti parodose nei knygose.

Į Trakų istorijos muziejaus organizuotą tarptau­tinį ekslibrisų konkursą buvo kviečiami įsitraukti Lietuvos ir užsienio menininkai. Konkurse dalyvavo 99 dailininkai iš 24 šalių, atsiuntę 162 darbus. At­renkant darbus, ypatingas dėmesys skirtas tradici­nių grafikos technikų taikymui ir profesionaliam darbų atlikimui. Pirmosios vietos laimėtoju tapo Motoko Suenaga (Japonija), antroji vieta atiteko Ivo Mosele (Italija), trečioji - Justinai Pakalnytei (Lie­tuva), specialusis prizas skirtas Camillai Casalino (Italija). Konkurso diplomais apdovanoti 21 auto­riaus darbai. Paskatinamaisiais prizais apdovanoti ir nekonkursiniai vaikų Katkos Haringovos ir Mar­tino Matko Blahušiako iš Slovakijos darbai.

Paroda eksponuojama, vadovaujantis tarpinstitucinio ir tarptautinio bendradarbiavimo principais

Trakų istorijos muziejus tikisi, kad ši paroda pa­skatins pažinti knygos ženklą kaip nuostabų kolekci­nį mažosios grafikos objektą, jį sukūrusio menininko ir knygos savininko - kūrinio iniciatoriaus - bendra­vimo priemonę; pamatyti jame epochos kultūros ir estetinio skonio atspindžius, įvairių laikotarpių meno stilius ir kryptis, dailininkų individualybę.

Informaciją parengė Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė