Sėkmingai įgyvendinamas bendras Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektas „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ žengia į baigiamąjį etapą. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu per 36 mėnesius atnaujinta didžioji dalis viešosios interneto prieigos infrastruktūros nauja kompiuterine ir programine įranga, pagerintas interneto ryšys, didžiųjų miestų viešosios bibliotekos aprūpintos specialia įranga, skirta kūrybiškumui skatinti bei inžineriniams ir programavimo įgūdžiams lavinti. Daugiau nei 1200 Lietuvos viešųjų bibliotekų ir jų filialų (iš jų 1000 kaimiškose vietovėse) pasiekė nauja technika, sudaranti sąlygas vietos gyventojams dalyvauti skaitmeninių kompetencijų ugdymo, skaitmeninio turinio kūrimo ir kitose skaitmeninės informacijos iniciatyvose.
Lygiagrečiai vykdomas kitas Informacinės visuomenės plėtros komiteto projektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“, kurio partneriai (asociacija „Langas į ateitį“, Vidaus reikalų ministerija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Nacionalinė biblioteka) rūpinasi vartotojų pritraukimo ir viešinimo veiklomis. Suburtos stiprios skaitmeninių lyderių ir konsultantų, e. skautų komandos, kurios visoje Lietuvoje savanorystės pagrindais padeda vietos bendruomenėms ir lankytojams tobulinti skaitmeninius įgūdžius.
Abu šie projektai glaudžiai susipina ir papildo vienas kitą.
Rugsėjo pradžioje prasidės dar vieni Nacionalinės bibliotekos organizuojami keturių mėnesių trukmės mokymai Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojams. Mokymų tikslas – įveiklinti projekto „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ metu įsigytą programavimo, inžinerinio ir kūrybinio paketų techninę ir programinę įrangą. Mokymai skirti bibliotekininkams, kad jie gebėtų naudotis šia įranga ir galėtų suteikti kvalifikuotą pagalbą savo lankytojams. Mokymų paslaugas teiks VšĮ „Lispa“ iš Marijampolės, laimėjusi atvirą konkursą.
Šiuo metu baigiamos rengti bibliotekų darbuotojams skirtos trys (programavimo, inžinerinio ir kūrybinio paketų) techninės ir programinės įrangos naudojimo mokymų programos. Iki gruodžio pabaigos ketinama organizuoti net 45 dviejų dienų trukmės mokymus keturių Lietuvos apskričių (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ) viešosiose ir Nacionalinėje bibliotekose. Vienos grupės dalyvių orientacinis skaičius – iki 15 žmonių. Mokymuose dalyviai patys praktiškai išbandys gautą įrangą ir naudodamiesi mokymų organizatorių parengtomis rekomendacijomis savarankiškai atliks įvairias užduotis, kad vėliau galėtų sėkmingai mokyti savo bibliotekų lankytojus.
Mokymo programa orientuota į vartotojus (bibliotekų lankytojus), kurie nesinaudoja internetu arba naudojasi juo neišmaniai, taip pat labiau į suaugusiuosius nei į vaikus ir jaunimą. Bus parengta ir bibliotekoms perduota įvairi metodinė ir mokomoji medžiaga (vaizdo filmukai, instrukcijos, konkrečios praktinės užduotys, parengtos naudojant įgyvendinimo „žingsnis po žingsnio“ schemą, kad kiekvienas bibliotekos lankytojas su minimalia bibliotekininko pagalba galėtų jas realizuoti, ir kt.).
Pasak Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko, šių projektų svarba ypač išryškėjo paskelbus šalyje karantiną, kai buvo suvokta, kaip svarbu žvelgti į ateitį ir gebėti prisitaikyti prie staiga pasikeitusios realybės. „Ypatingos reikšmės įgauna skaitmeninių kompetencijų modeliai, kai svarbūs ir operaciniai įgūdžiai, ir turinio valdymas, taip pat medijų raštingumas, lankstumas, kritinis mąstymas ir kūryba, gebėjimas atpažinti sėkmės tendencijas ir kartu nugalėti. Biblioteka jau seniai ne tik saugykla, bet ir informacinio raštingumo centras“, – sakė prof. dr. R. Gudauskas.
Informacinio raštingumo aplinka nuolat labai sparčiai kinta, todėl būtina atsinaujinti patiems ir savo vartotojams teikti aukščiausio lygio paslaugas. Anot generalinio direktoriaus, šis projektas suteikia ir bibliotekoms, ir jų lankytojams realių galimybių tobulėti.
Be to, šiais dviem projektais siekiama prisidėti prie 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ poveikio rodiklių pasiekimo. Užsibrėžtas ambicingas tikslas, kad 2023 m. gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis siektų 87 proc.; gyventojų, kurie niekada nesinaudojo internetu, dalis siektų 10 proc.; gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis siektų 60 proc.; gyventojų, turinčių didesnių ir vidutinių įgūdžių naudotis internetu, dalis siektų 70 proc.
Projektai finansuojami iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos ir iš Lietuvos biudžeto lėšų.
