2022 m. pabaigoje atliktas Lietuvos viešųjų bibliotekų lankytojų tyrimas atskleidė, kad 89 proc. lankytojų į biblioteką užsuka bent kartą per mėnesį, 46 proc. bent kartą per savaitę naudojasi bibliotekos internetu ir 92 proc. patvirtino, kad bibliotekos teikiamos paslaugos pagerino jų gyvenimo kokybę. Tyrimą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu atliko bendrovė „Kantar“ (apklausta 2990 respondentų). Surinkti duomenys lyginti su 2019 m. atliktos viešosios interneto prieigos vartotojų apklausos duomenimis.
„Džiugina, kad, didžiosios daugumos lankytojų manymu, per pastaruosius penkerius metus pagerėjo bibliotekų teikiamų paslaugų kokybė. Tikime, kad tokiam vertinimui teigiamos įtakos turėjo ir kartu su Kultūros ministerija 2022 m. užbaigtas bibliotekų infrastruktūros atnaujinimo projektas. Šį pokytį rodo gerokai išaugęs bibliotekų techninės įrangos ir interneto ryšio vertinimas – atitinkamai nuo 8,4 ir 9,0 balų 2019 m. jis padidėjo iki 9,4 balo praėjusiais metais“, – įžvalgomis dalijasi Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
Bibliotekų veikla vertinama labai gerai
Lietuvos bibliotekų teikiamas paslaugas lankytojai vertina labai gerai (bendro vertinimo vidurkis siekia 9,5 iš 10 balų). Palankią lankytojų nuomonę apie bibliotekų veiklą rodo ir NPS (angl. Net Promoter Score) indeksas, apibūdinantis lankytojų pasitenkinimo ir lojalumo lygį, – bibliotekų NPS siekia 88 proc.
Geriausiai vertinami bibliotekų veiklos aspektai: bibliotekininkų konsultacijos, pagalba ieškant ir naudojantis informacijos šaltiniais ir bibliotekos aptarnavimo kokybė; taip pat palankiai vertinami bibliotekose organizuojami renginiai, mokymai bei edukacijos. Tyrimas parodė, kad lankytojai naudojasi plataus spektro bibliotekų paslaugomis ir apskritai yra linkę teigiamai vertinti bibliotekas visais aspektais, o galvojant apie veiklos tobulinimą, lieka erdvės bibliotekų patalpoms ir elektroninėms paslaugoms gerinti, taip pat bibliotekos, kaip laisvalaikio praleidimo vietos ne tik kaime, bet ir mieste, populiarinimui.
9 iš 10 lankytojų pripažįsta, kad naudojimasis bibliotekos teikiamomis paslaugomis turi įtakos jų gyvenimo kokybei, o labiausiai prisideda prie bendrakultūrio išprusimo. Bibliotekos svarbios ir informacinio raštingumo ugdymui, ir dvasiniam asmenybės tobulėjimui, taip pat padeda spręsti praktines problemas.
Nemažėja naudojimasis internetu bibliotekose
Palyginti su 2019 m., padaugėjo lankytojų, kurie bibliotekos internetu naudojasi bent kartą per savaitę, – nuo 38 iki 46 proc. Daugiausia lankytojų (6 iš 10) internetu bibliotekose naudojasi naujienoms skaityti ir bendrauti. Kas antram lankytojui internetas reikalingas enciklopedijoms naršyti, ieškant informacijos sveikatos priežiūros klausimais, naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Palyginti su 2019 metais, lankytojai bibliotekoje internetu dažniau tvarko finansinius reikalus, skaito naujienas bei naudojasi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis.
Bibliotekoje naudodamiesi internetu lankytojai susiranda patikimus informacijos šaltinius (43 proc.), ieško informacijos, padedančios rūpintis sveikata, (35 proc.) ir bendrauja su artimaisiais (33 proc.). Palyginti su 2019 m., padaugėjo lankytojų, kuriems internetas bibliotekoje yra reikalingas pasiekti sveikatos paslaugas, elektroniniu būdu susisiekti su valstybinėmis ar savivaldos institucijomis, internetu įsigyti daiktų ar paslaugų. Taip pat nustatyta, kad naudojimasis bibliotekos internetu padėjo lankytojams praturtinti laisvalaikį (61 proc.), rūpintis sveikata (35 proc.), geriau atlikti darbą (30 proc.), sutaupyti pinigų (20 proc.), susirasti darbą (8 proc.) bei uždirbti pinigų (5 proc.).
Medijų ir informacinio raštingumo svarba
67 proc. bibliotekų lankytojų palankiai vertina savo gebėjimą kritiškai vertinti informaciją. Pusė apklaustųjų ieškodami informacijos internete naudojasi paieškos sistemomis, taip pat išbando visus galimus paieškos būdus. Daugiau kaip pusei bibliotekų lankytojų pavyksta identifikuoti informacijos pateikimo skirtumus interneto puslapiuose, laikraščiuose ar televizijos kanaluose, tačiau dažniau šiuos nesutapimus linkstama ignoruoti (tik kartais atkreipia į tai dėmesį ar bando informaciją palyginti).
Per pastaruosius metus nuomonę pilietiniais klausimais išreiškė daugiau kaip 44 proc. apklaustų bibliotekų lankytojų. Dažniausiai buvo aukojami pinigai pilietiniais ar politiniais tikslais (28 proc.). Žymiai aktyvesni buvo miestų gyventojai: jie dažniau aukojo pinigus (35 proc.), pasirašė peticiją paremdami pilietinę ar politinę iniciatyvą (23 proc.), dalyvavo taikioje demonstracijoje (6 proc.).
Kviečiame išsamiau susipažinti su atlikto tyrimo ataskaita.
