Autorius: Gabrielius
Veikėjai:
JONAS (savo prekėmis mėgstantis pasipuikuoti pardavėjas)
KAZYS (kuklus pardavėjas)
ONUTĖ (pirkėja)
Veiksmas:
Turgus. Žmonės prekiauja įvairiomis uogomis ir daržovėmis. Prie prekystalio stovi Jonas. Jo parduodamos vyšnios nugulusios visą staliuką. Jonas vis stengiasi atkreipti praeivių dėmesį į savo uogas. Vyšnios iš tiesų įspūdingai atrodo: jos didelės, ryškiai raudonos. Netoliese prekiauja Kazys. Jis taip pat parduoda vyšnias. Kazys - kuklus, nesigiria savo derliumi, be to, jo vyšnios kur kas mažesnės nei Jono.
JONAS (persisvėręs per prekystalį kreipiasi į praeivę): Ponia, pažiūrėkite, pro kokias vyšnias praėjot! Ar matėt kur nors tokias dideles?
Praeivė kažką sumurma ir nueina toliau.
JONAS (dar labiau palinksta prie prekystalio ir kreipiasi į kitą praeivę - Onutę): Prašom pirkti mano vyšnių, jos pačios gražiausios, didelės, prinokusios.
ONUTĖ (sustoja, pasižiūri į vyšnias): Jos tikrai didelės, gražios. Kiek prašai už jas?
JONAS: Po 3 eurus už kilogramą.
ONUTĖ: Brangokos.
JONAS: Visai nebrangios. Taigi pati matote, kad jos pačios geriausios. Pažiūrėkite, kokios prastos vyšnios pas šį pardavėją (rodo ranka į Kazio vyšnias). Man būtų gėda tokiomis prekiauti, manau, ir sukirmijusių galima rasti.
ONUTĖ: Gerai, nusipirkčiau vieną kilogramą vyšnių, bet pirmiausiai norėčiau jų paragauti.
JONAS: Prašau, galiu pavaišinti viena vyšnia.
ONUTĖ (paima vieną uogą, atsikanda ir susiraukia): Oi, kokia rūgšti!
JONAS (nepatenkintai): Nėra labai rūgšti.
ONUTE: Ne, ne, ne, tokių rūgščių nepirksiu. Geriau paragausiu šių (rodo ranka į Kazio uogas).
JONAS: Jūsų reikalas, elkitės kaip norite.
ONUTĖ (prieina prie Kazio): Ar negalėčiau paragauti Jūsų vyšnių?
KAZYS: žinoma, ragaukite.
ONUTĖ (paima vieną vyšnią, paragauja, nusišypso): Oi, kokios skanios, kokios saldžios!
KAZYS: Iš tiesų skanios, natūraliai augintos.
ONUTĖ: Kiek kainuoja šitos vyšnios?
KAZYS: 2 eurai – kilogramas.
ONUTĖ: Ir kaina tinkama. Aš jas nusipirksiu (moka už vyšnias).
KAZYS: Ačiū.
ONUTĖ: Ką tik ragavau pas tą pardavėją, kuris giriasi savo didelėmis vyšniomis. Tikriausiai tręšė chemikalais ir todėl tokios didelės užaugo.
KAZYS: Tikrai nežinau, kaip jo vyšnios buvo auginamos. Galiu tik pasakyti, kad ne viskas, kas atrodo gerai iš išorės, būna gerai ir iš vidaus.
Onutė dar kartą padėkojusi už vyšnias atsisveikina su Kaziu.
