Šįkart kviečiame artimiau susipažinti su vyresn. bibliotekininke Viktorija Dumčiūte. Viktorija dirba „Berželio“ padalinyje, kur ne tik aptarnauja skaitytojus, tačiau ir organizuoja veiklas šeimoms su mažyliais, yra įkūrusi skaitytojų klubą. Na, o vasarą su ja dažnai pasilabinti galite Kalniečių parko skaitykloje.
„Biblioteka man – erdvė, kur susitinka tūkstančiai istorijų – tos, kurios puslapiuose, su tomis, kurias kiekvienas nešiojamės širdyse.
Kad norėčiau dirbti bibliotekoje žinojau seniai ir to jausmo nepamečiau nei metams bėgant, nei per kitokių darbų bei studijų patirtis. Tiesa, Vinco Kudirkos bibliotekoje atsiradau, galima sakyti, visai netyčia, bet nuo pat pirmos dienos supratau, kad taip, čia yra tai, ko ieškojau. Kai įsidarbinau, dar buvau motinystės atostogose ir teoriškai dirbau bibliotekininke kitame mieste, tad juokauju, kad vaikystės svajonė išpildyta su kaupu – vienu metu teko pasidžiaugti net ir dvigubos bibliotekininkės statusu. O šioje bibliotekoje jau dirbu beveik 4 metus.
Laisvalaikiu mėgstu ilgus pasivaikščiojimus gamtoje, man 10 km paupiu ar miške – geriausias poilsis mintims. Ir, žinoma, mėgstu skaityti bei dalintis įspūdžiais ir mintimis apie perskaitytas knygas. Šiuo metu labiausiai mėgstu istorinius, tikrais faktais paremtus romanus bei šeimos sagas, kurias užvertus lieka jausmas – dievaži, ir vis tik, pasaulis yra gražus.
Sau ir bibliotekos skaitytojams palinkėsiu, kad knyga išliktų kasdienė kompanionė, kokybiško laiko sergėtoja, o bibliotekai – dar ne vieną šimtmetį skleisti vidinę šviesą ir išlikti tvirtu tiltu tarp kultūros ir žmonių.
Nepaprastai mėgstu rinkti citatas ar dailius sakinius, turiu atskirą ir jau beveik pilnutėlę užrašų knygą, bet vos kas paklausia vienos mėgstamiausios citatos, širdis atsisuka į dar mokykloje užsirašytus E. M. Remarko žodžius „Stebuklas visada yra kažkur arti nevilties“. Galbūt dėl to, kad tikiu ir gyvenu tuo.“
