Gegužės 4–30 d. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Girstupio padalinyje, Kovo 11-osios g. 24, veiks Vladimiro Volkovo dailės darbų paroda.
Menininkas gimė 1954 metais, šiuo metu yra senjoras. Tapo savarankiškai, savamokslis. Kartu tapo ir žmona. Vyras dalinasi savo mintimis:
Girstupio bibliotekoje pirmą kartą buvau su savo draugais, organizavome paveikslų pristatymą po Suomijos plenero, dabar dovanoju Jums savo autorinę parodą „Tikrovės atšvaitai“.
Dažnai į meną žiūrime pernelyg rimtai, susirūpinę ar abejojantys ir leidžiam save kiršinti vidiniam kritikui. Nesistengiu būti pripažintas, nesu sėkmingas savo darbais, lieku beveik nežinomas. Dažnai girdžiu ir priprantu prie kritikos, kad aš „ne taip“ tapau. Bet jei neskauda niekam, kodėl negalima tapyti savaip. Remiuosi savo sveiku protu, nors stipriai skiriuosi nuo šiuo metu įprasto tapytojų meno, bet aš pritapti nesiekiu. Čia viskas atmerktomis akimis ir dideliu noru tapyti.
Mane įkvepia gyvenime tai, ką darau, kūryba man suteikia pasitenkinimo, harmonijos jausmą. Galiu ištisą dieną tapyti. Kantrybė – mano tapybos rezultatas. Savo sielai leidžiu ploti delnais ir prisiimu tuos aplodismentus sau. Pasitikiu savimi, tarsi rašau teptukais, kurie paveikslams suteikia ir balsą, spalvą, toną, linijas ir potėpius, ir sukuria prisiminimų jausmą. Paveikslas lauks, kol bus įrėmintas, o po to bus su pagarba rodomas kitiems.
Paveiksluose materiali šiandienos ramybė, gautas tikroviškumas. Pasaulyje tiek daug dalykų vertų teptuko darbo. Paveikslų turinį formuoja peizažai iš gamtos, prisiminimai iš kelionių, plenerai, kvietimai dalyvauti teminėse parodose. Baigiau ne dailės, bet technikos mokslus. Tapybos mokiausi pats savarankiškai: skaičiau, domėjausi kitų darbais, pradėjau nuo popieriaus, kartono, po to susipirkau spalvas, aliejus, drobes. Dabar priklausau Garliavos bibliotekoje veikiančiam „O.K dailės klubui“. Išleidome tris dailės knygas su tapybos darbais, keliaujame per Lietuvą ir Suomiją, dalyvaujame įvairiuose pleneruose, susirenkame klube pasikalbėti apie meną.
