Kovo 26 d. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skaitytojams buvo pristatytas religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas „Logos“. Žurnalo pristatymo metu vyriausiąją žurnalo redaktorę – žymią Lietuvos filosofę, humanitarinių mokslų (filosofija) daktarę, Klaipėdos universiteto profesorę Dalią Mariją Stančienę kalbino Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto doktorantas Domantas Milius.
Žurnalo pristatymo metu vyriausioji redaktorė prof. dr. Dalia Marija Stančienė dalinosi įspūdžiais apie užgimusią idėją atkurti „Logos“ žurnalo leidybą: pirmąjį lietuviškai publikuojamą akademinį filosofijos žurnalą dar 1921 metais pradėjo leisti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Pranas Dovydaitis. Žurnalas „Logos“ buvo vienas iš trijų mokslo žurnalų, pavadintų klasikinės graikų kalbos žodžiais. Kiti du leidiniai vadinosi „Kosmos“ ir „Soter“. „Kosmos“ buvo gamtos ir geografijos mokslų žurnalas, leistas nuo 1920 metų, o „Soter“ – lyginamosios religijos mokslo žurnalas, pradėtas leisti 1924 metais. Žurnalo redaktorius Pranas Dovydaitis minėjo, kad šie trys leidiniai turėjo atstovauti „tam tikroms gamtos ir dvasios gyvenimo sritims“. Deja žurnalo „Logos“ leidyba nutrūko 1940 metais dėl sovietinės okupacijos ir iki 1938 metų buvo spėta išleisti 33 žurnalo numerius, kuriuose savo darbus paskelbė daugiau kaip 30 įvairių Lietuvos autorių, kurių straipsnių tematikos apėmė filosofijos, religijos, kultūros, teisės, fizikos, biologijos, logikos, matematikos, įvairių meno ir kitų sričių klausimus.
1990 metais prof. dr. Dalios Marijos Stančienės iniciatyva buvo atgaivinta žurnalo „Logos“ leidyba – per metus išleidžiami keturi žurnalo numeriai, todėl jau 2019 metais Lietuvos Respublikos seime buvo paminėtas žurnalo „Logos“ 100-ojo numerio išleidimas.
Žurnalo pristatymo metu, laukiant naujojo – 117 numerio, prof. dr. Dalia Marija Stančienė pastebėjo, kad dabartinės kartos atstovų susidomėjimas moksline literatūra, tiek pats mokslinis išprusimas nedžiugina akademinės visuomenės atstovų, tačiau džiaugėsi, kad kokybiškų straipsnių autorių darbų žurnalui nestinga. Ir išties – plati „Logos“ žurnalo straipsnių tematika atspindinti tiek dabartinių Lietuvos filosofų nagrinėjamas temas, tiek jaunųjų mokslininkų analizuojamus menų bei religijos klausimus, parodo, koks „Logos“ žurnalo turinys yra reikalingas išprususiam ir smalsiam Lietuvos mokslinės literatūros skaitytojui.
