2025-ieji – Lietuvių liaudies dainų metai. Jiems ir dedikuojame publikaciją apie Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinyje saugomus rankraščius su žemaičių liaudies dainų tekstais.
Plaukė pylelė
Par ežerelį
Lendreles siuboudama.
Pareit strielčelios
Par žalę lonką
Strielbelę siuboudamas ...
Šie posmeliai iš dainos, labiau žinomos Žemaitijoje nei kituose Lietuvos regionuose. Jos žemaitiškumą dar labiau pabrėžia latviškos kilmės žodelis pylelė, lietuviškai reiškiantis antelė. Tekste yra ir daugiau malonybinių ir mums nelabai suprantamų, negirdėtų žodelių: lendrelės – nendrelės, strielčelis – medžiotojas, strielbelė – šautuvėlis.
Šios ir dar keleto dainų tekstai buvo rasti sename, nedidelės, vos 10 lapų, apimties rankraštyje. Kiekvienos dainos žodelis stropiai užrašytas taip kaip anuomet skambėjo – žemaičių kretingiškių patarme. Paskutiniame lape sužinome, kas šio rankraščio „autorius“: Surinko M. Galdikaitė Telšių apskričio. Lazdininkų kaime (Kauno rėd[yba]) (dabar Lazdininkų kaimas, Darbėnų seniūnija, Kretingos raj.). Pavyko nustatyti, jog dainų tekstus užrašė, greičiausiai, tuomet besimokiusi Šiaulių gimnazijoje būsima mokytoja Monika Galdikaitė-Kaunienė, gimusi 1897 m. Lazdininkų kaime. 1929 m. ji pradėjo mokytojauti Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje, kur dirbo Zigmas Kuzmickis. Pagal vietovės užrašymą galima spręsti, kad dainos užrašytos iki 1915 m. Nežinoma, ar šie tekstai buvo kur nors publikuoti, bet jie tikrai buvo skaityti ir tyrinėti: yra pabraukymų pieštuku ir pastabų. Rankraštis su dainų tekstais saugomas bibliotekos Zigmo Kuzmickio rankraščių fonde.
Kad suskambėtų dainos žodžiai, paklausykite 1972 m. įrašytą Valerijos Akinskienės įdainuotą „Plaukė pyleli“. Įrašas saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.
Pirmąjį straipsnį apie Z. Kuzmickio biografiją ir darbus galite rasti čia.
Parengė vyresn. bibliotekininkė Vilma Mačiulaitytė
